stovėjėlis

stovėjė̃lis sm. (2) 1. žr. stovynė 2: Galvijams pailsėti ganykloje buvo skiriama pakilesnė, sausesnė vieta, rytų aukštaičių vadinama stovėjėliu, arba stovyne rš. 2. NdŽ žr. stoveika. 3. NdŽ d. laukiantis stovėtojas: Bernelis stovėjėlis Ser.